pavarguolis

pãvarguolis, -ė smob. (1) žr. pavargėlis: 1. Buvo atvažiavęs toks pãvarguolis, daviau miežių rėtį Lkv. Jei ubagais sarmatijysi eiti, eik pãvarguoliais Kv. Ejo ubags pãvarguolis, rado kirvį notrynė[je] (flk.) Vvr. 2. Pavarguoliams yra evangelija apsakoma Kel1881,164.